Dviračių maršrutas „Kuršių kelias“ tęsiasi per tris Vakarų Lietuvos savivaldybes: Palangos, Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto.
Klaipėdos rajone driekiasi dvi šio maršruto atkarpos: Nemirseta–Giruliai ir Dreverna–Svencelė. Jų aprašymus ir žemėlapius rasite žemiau.
Pavadinimas „Kuršių kelias“ susijęs su kuršių gentimi, kuri kaip atskiras etnosas rytinėje Baltijos pakrantėje gyveno nuo priešistorinių laikų, rašytiniuose šaltiniuose minima IX a., tačiau dėl Kryžiaus karų ir kitų lemtingų istorinių aplinkybių prarado savo kalbą ir nesukūrė atskiros baltų tautos. Tačiau kuršiai paliko ne tik savo vardą geografiniuose ir istoriniuose pavadinimuose, jų palikuonys gyvi lietuvių ir latvių tautose.
Dviračių maršruto „Kuršių kelias“ atkarpa Nemirseta–Giruliai vingiuoja nuostabios gamtos apsuptyje: prie jūros su kopomis, tarp miškų, kur gausybė paukščių ir gėlynų. Didžioji maršruto dalis driekiasi per Pajūrio regioninį parką, kuris įkurtas dar 1992 m. saugant Pajūrio kraštovaizdį, gamtines ir kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę. Parke yra Plocio gamtinis rezervatas, Olandų Kepurės, Nemirsetos ir Šaipių kraštovaizdžio, Kalotės botaninis-zoologinis, Karklės jūrinis, botaninis ir etnokultūrinis draustiniai.
Keliaudami šiuo maršrutu važiuosite per Šaipius. Jie ypatingi tuo, kad palei Baltijos jūros krantą driekiasi svarbiausias Europos paukščių migracijos kelias. Jūros pakrantė ties Šaipiais tarptautiniu mastu pripažinta kaip svarbus paukščių apsaugai arealas.
Dar vienas objektas kelyje, kurį būtina aplankyti, yra Plocio ežeras. Tai migruojančių paukščių poilsio vieta, todėl čia regioninio parko lankytojų patogumui pastatytas jų stebėjimo namelis, iš kurio pasižvalgyti galima net lietui lyjant. Giedrą dieną nuo ežero pakrantės net galima pamatyti horizonte raibuliuojančią Baltijos jūrą.
Keliaudami toliau pasieksite vietą, kurioje ankstesniais laikais stovėjo Karklės (Karklininkų) evangelikų liuteronų bažnyčia. Parapija įkurta 1904 m., o po šešerių metų pastatyta pirmoji Karklės (Karklininkų) evangelikų liuteronų bažnyčia. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia sugriauta, liko tik kauburėlis, po karo parapijos veikla nutraukta. Šiuo metu buvusioje bažnyčios vietoje pastatytas kryžius.
Toliau maršrutas ves per Karklę – vienintelį žvejų kaimą Lietuvoje prie Baltijos jūros, išlaikiusį etnografinį savitumą.
Keliaujant pajūriu ir pajūrio miškais siūlome aplankyti ir vieną lankomiausių objektų – Olando Kepurės skardį, kurį pasieksite nusukę nuo maršruto ir sekdami paženklintu miško takeliu. Šį įspūdingą gamtos paveldo objektą suformavo atsitraukdamas ledynas. Skardis yra aukščiausias Lietuvos pajūrio taškas (aukštis siekia 24,4 m). Manoma, kad kalnas pavadinimą gavo dėl panašumo į olandišką kepurę, žvelgiant iš jūros pusės. Olando Kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, nes, apaugęs pušimis ir ąžuolais, gerai išsiskyrė smėlio lygumoje. Nuo skardžio atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Čia patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius.
Toliau sekdami maršrutu privažiuosite Kukuliškių kaimą. Jis ypatingas tuo, kad yra visai šalia Baltijos jūros kranto, o 2016 m. čia atrastas ankstyviausias Lietuvos pajūryje Kukuliškių piliakalnis. Taip pat netoliese yra karinės baterijos liekanų.
Pasidžiaugę nuostabiais gamtos vaizdais, važiuodami toliau pasieksite Klaipėdos miestą.
Atsiliepimai